Café Scientifique’22 – OPEN READINGS 2023

Mokslas ir verslas tai du žodžiai, kurių vienas be kito šiais laikais neįsivaizduojame. Mokslas sparčiai tampa vis labiau tarpdisciplininis, o verslas stipriai plečiasi. Tad ko reikia šiandienos studentui, kad jo mokslinis pasirinkimas neprasilenktų su verslo poreikiu? Kokios yra ateities mokslo tendencijos, kas bus naudinga, populiaru? Kaip Lietuva atrodo bendrame mokslo ir inovacijų kontekste pasaulyje? Kokių savybių reikia šiuolaikiniam jaunam žmogui, kurios būtų vertinamos įsiliejant į sparčiai besiplečiantį technologijų bei gyvybės mokslų sektorių? Tai tik keli klausimai, kurie kirba kiekvienam abiturientui, studentui ar jaunam mokslų daktarui.

Šiais ir kitais klausimais vasario 22-ą dieną diskutuos įmonės „Teltonika“ įkūrėjas ir vadovas Arvydas Paukštys, Lietuvos biotechnologų asociacijos viceprezidentė Agnė Vaitkevičienė ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrės patarėja Erika Kuročkina. Diskusiją moderuos radijo ir TV laidų vedėjas Lukas Keraitis.

Renginio laikas: 2022 vasario 22 d. 16:30

Vieta: Fizinių technologijų ir mokslų centre (Saulėtekio al. 3).

Diskusija bus transliuojama Youtube platformoje. Kviečiame pasiklausyti ir padiskutuoti kartu!

Dalyvaujant diskusijoje, pagal renginiams nustatytą tvarką privaloma dėvėti respiratorius.

Daugiau informacijos “Facebook” paskyroje: https://www.facebook.com/events/2058901807621668

Šį kartą Cafe Scientifique metu kviečiame visus paminėti Tarptautinę moterų ir mergaičių moksle dieną kartu su dr. Mažena Mackoit-Sinkevičiene.

Pranešimo metu Mažena ne tik sudėlios mokslininkių indėlio į tiksliųjų mokslų raidą dėlionę, bet ir pateiks unikalią į VU Fizikos fakultetą įstojusių ir baigusių merginų statistiką. „Moterys turi žinoti, kad jos turi savo vietą moksle, technologijose, inžinerijoje ir matematikoje, bei teisę dalyvauti mokslo pažangoje.ˮ – įsitikinusi Mažena.

Šiuo metu Mažena yra Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkė ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto podoktorantūros stažuotoja. Kartu su kolegomis ji aiškinasi, kokius reiškinius, atsirandančius atšaldytų dujų debesėliuose, galima būtų pritaikyti kuriant kvantinius kompiuterius, tikslesnius atominius laikrodžius ir kvantinius jutiklius. Taip pat ji yra Europos fizikų draugijos Young Minds skyriaus Lietuvoje prezidentė, Pasaulinės kvantinės dienos judėjimo Lietuvos atstovė ir koordinacinio komiteto narė, Lietuvos fizikų draugijos valdybos narė. Ji aktyviai skatina jaunuosius protus domėtis fizika vesdama Mokslo Sriubos laidoje savo autorinę TV rubriką „Fizika prie kavos“.

Cafe Scientifique nori kartu su Jumis pasidžiaugti šia diena ir paskatinti jaunas mergaites nebijoti siekti mokslinės karjeros vasario 11 dieną 18 h MS Teams platformoje!

Renginio laikas: Vasario 11 d., 18 h.
Vieta: MS Teams

Daugiau informacijos “Facebook” paskyroje: https://www.facebook.com/events/452580796530672

Pirmajame 2022-ųjų metų Cafe Scientifique kviečiame paklausyti dr. Ievos Plikusienės – Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentės, Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narės bei mokslininkės, laimėjusios „L’Oréal Baltic“ programos „Moterims moksle“ (angl. „Women in Science“) apdovanojimą už SARS-CoV-2 baltymų ir specifinių antikūnų sąveikos tyrimus. Paskaitos metu ji papasakos apie tai, kaip, pasitelkiant paviršines elektromagnetines bei akustines bangas, galima tirti įvairias baltymų sąveikas.

Baltymų sąveikų tyrimas realiuoju laiku gali mums atskleisti daug naudingos informacijos apie šių molekulių sąveikas. Tiriant sąveikas tarp tokių baltymų kaip antikūnai-antigenai ar receptoriai-ligandai sužinoma apie jų kompleksų susidarymą ir disociaciją. Turint tokią informaciją galima pasirinkti baltymus, geriausiai atitinkančius potencialiems vaistams keliamus reikalavimus. Taip pat galima sužinoti kaip įvairūs antikūnai, tame tarpe ir susidarę po vakcinacijos ir persirgimo COVID-19 infekcija jungiasi su skirtingais SARS-CoV-2 viruso antigenais. Tam tikslui sėkmingai galima panaudoti elektromagnetines ir akustines paviršines bangas, kurios leidžia sukurti realiuoju laiku veikiančius ir biosluoksnio neardančius tyrimo metodus ir jutiklius, gebančius nustatyti baltymų sąveikų parametrus.

Renginio laikas: Sausio 19 diena, 18 h.
Vieta: MS Teams

Cafe Scientifique paskaitų ciklas kviečia kiekvieną išsivirti puodelį kavos ir išgirsti apie mokslo tyrimus ir naujus atradimus savo namuose. Šie susitikimai skirti ištraukti mokslą iš tradicinių akademinių erdvių į realybę, pademonstruoti mokslo prieinamumą ir skatinti plačiąją visuomenę aktyviau juo domėtis.

Daugiau informacijos “Facebook” paskyroje: https://www.facebook.com/events/343285050669567/

Kviečiame į ketvirtąjį šių metų Cafe Scientifique, kuriame tęsime temą apie aplinką ir jai grėsmę keliančią žmonijos veiklą. Šį kartą apie plastiko atliekas kalbės Rasa Tumaševičiūtė – biomokslų doktorantė, Europos klimato pakto ambasadorė, žiedinės ekonomikos konsultantė ir tvarumo strategė. Dažnai dalyvaudama įvairiose konferencijose bei diskusijose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, ji pristato tvarumo temą, socialines inovacijas, išteklių valdymą bei prisitaikymą prie klimato kaitos.

Plastiko atliekos keičia vadinamąją „mėlynąją planetą“ į „plastikinę planetą“. Šiuo metu pasaulyje kasmet pagaminama daugiau nei 360 milijonų tonų plastiko ir šis skaičius nuolat auga (Plastics Europe, 2019). Jei dabartinė augančio plastiko vartojimo tendencija išliks, tai iki 2050 m. apie 20 % visame pasaulyje sunaudojamos naftos būtų panaudota plastikui gaminti, o tai sudarytų 15 % metinio šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų. Taip pat yra skaičiavimų, kad plastikas iki to laiko viršys žuvų kiekį vandenynuose (European Commission, 2018).

Apie šias nerimą keliančias prognozes bei kitas su plastiko naudojimu bei išmetimu susijusias problemas kviečiame išgirsti gruodžio 15 dieną, 18 h, MS Teams platformoje.

Šaltiniai
Plastics Europe. (2019). An analysis of European plastics production, demand and waste data.
European Commission. (2018). Changing the way we use plastics. https://doi.org/10.2779/768741
Nuotraukos: Go Forward, chalmers.se

Daugiau informacijos “Facebook” paskyroje: https://www.facebook.com/events/882032462454071

Pristatome jau trečiąjį šių metų Cafe Scientifique – lapkričio 17 dieną apie vieną iš didžiausių šių laikų krizių kalbės Vilniaus Universiteto Klimato Kaitos grupės atstovas bei Hidrologijos ir Klimatologijos katedros vedėjas profesorius Egidijus Rimkus.

Klimato kaitos tema vis dažniau užima svarbiausių žiniasklaidos priemonių „pirmuosius puslapius“. Klimatas keičiasi ir mes keičiamės kartu su juo. Norime ar nenorime to, bet klimato kaita tai ne kažkur toli ant vienišų ledo lyčių plūduriuojančios meškos ar semiami atolų gyventojai. Klimato kaita jau yra čia ir dabar. Mus vers keistis gamta, mus vers keisis naujos taisyklės ir socialinio elgesio modeliai, o galbūt mes norėsime keistis patys? Taigi, kaip gyvensime toliau?

Renginio laikas: 11-17, 18 h.
Vieta: MS Teams

__
Nuotraukų šaltiniai: Gerd Altmann // ispakuota.lt

Daugiau informacijos “Facebook”paskyroje: https://www.facebook.com/events/224731283024312

Pristatome antrąjį šių metų Cafe Scientifique! Šį kartą apie kosmoso navigacijos ištakas, dabartinius iššūkius bei ateities galimybes papasakos inžinierius Bronius Razgus.

Kas yra navigacija, nuo ko tai prasidėjo ir kaip tai persikėlė į kosmoso amžių? Kodėl tiksliai nusileisti ant Mėnulio yra lengviau žmonėms nei bepiločiams erdvėlaiviams? Ką turi bendro akselerometrai ir gitaros? Kokių tikslumų reikalauja naujos misijos ir kaip tai pasiekiama? Į šiuos klausimus išgirsti atsakymus kviečiame spalio 20 dieną.

Renginio laikas: 10-20, 19 h.
Vieta: MS Teams

Daugiau informacijos “Facebook” paskyroje: https://www.facebook.com/events/224731283024312

Pristatome pirmąjį Cafe Scientifique: šiuos metus pradedame nuo virtualios paskaitos ir visus kviečiame paklausyti apie dirbtinių kaulų sintezę. Sintetinių audinių sukūrimas – ir ne tik sukūrimas, bet ir jų panaudojimas atkuriant sužeistą ar sergantį kūną, skamba kaip svajonė. Tačiau nėra lengva surasti tokią medžiagą, kuri ne tik tobulai imituotų natūralaus audinio funkcijas, bet ir visiškai prisitaikytų prie žmogaus kūno. Ar tai jau laukia netolimoje ateityje? Apie sintetinių kaulų kūrimą pasakos Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos instituto direktorius profesorius habilituotas daktaras Aivaras Kareiva.

Profesoriaus vadovaujamoje mokslinėje grupėje yra sintetinami įvairūs kalcio fosfatai, kurie naudojami kaip kaulų pakaitalai ir implantai medicinoje. Sintetinio kaulo biosuderinamumas labai priklauso nuo įvairių faktorių. Todėl kalcio fosfatų sintezės procesas tebėra labai svarbi bendrojo implantologijos proceso dalis. Ši tema buvo vystoma ir 2019 m. Japonijoje 10 mėnesių mokslinėje stažuotėje.

Renginio laikas: 09-22, 18 h.
Vieta: MS Teams

Daugiau informacijos “Facebook” paskyroje: https://www.facebook.com/events/976625516519026